Lietuvos kultūros elitas grafiko akimis

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                    A.R.Šakalio parodoje

Goda AMBRAZAS

Vilniaus centriniame pašte eksponuojama daili­ninko grafiko Antano Rimanto Šakalio, jo žodžiais tariant, labai subjektyvi suvenyrinių vokų paroda „Lietuviškas kultūros elitas". Nuo 1978 metų iki šiol menininkas yra sukūręs per 2 tūkst. iškilioms asmenybėms skirtų unikalių vokų.

Kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį A. R. Šakalį su bičiuliais galima sutikti šalia Vilniaus centrinio pašto įsikūrusioje kavinėje „Post scrip-tum". Joje garbaus amžiaus vyrai nuo vidurdienio iki pirmos valandos diskutuoja įvairiais gyvenimo klausimais. Antanas globoja ir filatelinės opozicijos „Filop" interneto svetainės veiklą, be to, nuolat ku­ria naujas suvenyrinių vokų kolekcijas. Šiuo metu parodoje eksponuojama 320 suvenyrinių vokų, juos grafikas pradėjo kurti dar studijų metais. Vokuose įamžinti rašytojai, poetai, kino ir teatro legendos, dailininkai, menotyrininkai ir kultūrologai, muzi­kai ir meno mecenatai.

„Tai labai subjektyvi paroda, nes suvenyriniuo­se vokuose įamžinau tuos Lietuvos kultūros elito atstovus, su kuriais yra tekę asmeniškai bendrauti, dirbti, kartu kurti. Taip pat duoklę atiduodu klasi­kams, kurių kūryba vienaip ar kitaip buvo įkvėpi­mo šaltinis tiek man, tiek ir kitiems mano kartos kū­rėjams", - pažymėjo A. R. Šakalys. Jis jau planuoja kitų metų parodą, o dabar kuria suvenyrinius vo­kus, skirtus Lietuvos skautijai.

Dailininkas prisiminė, kad vadinamosios opozi­cinės filatelijos organizacijos „Filop" idėja kilo prieš dvi dešimtis metų. „Kadangi nepriklausomybės pradžioje Lietuvos paštas leido labai prastos koky­bės vokus ir pašto ženklus, su bendraminčiais nu­tarėme imtis alternatyvos - kurti ir leisti geros ko­kybės ir meninės vertės suvenyrinius vokus, pašto ženklelius, proginius lipdukus. Kaip tarėme, taip ir padarėme: įkūrėme visuomeninę organizaciją ir vieną pirmųjų interneto svetainių", - pasakojo me­nininkas.

Pradžią paskatino filmas

Pasak A. R. Šakalio, pirmąjį suvenyrinį voką jis sukūrė dirbdamas dailininku kuriant filmą apie Vil­niaus universiteto 400 metų jubiliejų 1978 metais. „Tada dar dirbau dailininku statytoju ir su Algi­mantu Puipa, kai šis statė savo garsųjį filmą „Nebū­siu gangsteris, brangioji". Mečiau nebaigtą darbą, jį baigė kitas dalininkas. Visa galva pasinėriau į do­kumentinį filmą apie universitetą, kurį kūrė mano

bendramokslis režisierius ir operatorius Aleksan­dras Digimas, taip pat mokęsis VGIK'e. Mano kurse tada studijavo ir Juozas Matonis, Gytis Lukšas, man mokantis jį baigė Raimondas Vabalas, Almantas Grikevičius", - garsius kolegas vardijo grafikas.

Pats menininkas teigė, kad visada traukė Lietu­vos istorija, tad dirbdamas prie filmo apie Vilniaus universitetą pradėjo kurti istorinės tematikos estam­pus. Sukūrė ir išleido Lietuvos istorijai ir mokslui skirtų estampų aplankalą. Šiuo metu veikiančioje parodoje eksponuojamas ir tas pirmasis suvenyrinis vokas, įkvėptas universiteto istorijos. Šie vokai iš­leisti labai mažais tiražais ir skirti kolekcininkams, grafikas yra sukūręs ir suvenyrinių pašto ženklų.

„Esu išleidęs 70 vokų seriją, skirtą Kaunui, apie 120 darbų skyriau Vilniui ir jo architektūrai, isto­rijai. Aštuonios dešimtys vokų sukurtos Baltijos keliui atminti. Mažosios Lietuvos serija apima vie­toves ir veikėjus nuo Palangos iki Karaliaučiaus", -pabrėžė pašnekovas.

Nesigaili metęs kiną

Kad iš kino filmų dailininko pasuko į grafiko ke­lią, A. R. Šakalys sakė niekada nesigailėjęs. „Kinas man mažai rūpėjo, visada labiau patiko grafika, -prisipažino jis. - Grafikos menas grįstas mąstymu. Tapyba yra labiau jausminis menas, o grafika - filo­sofinis. Tačiau tuo metu, kai mokiausi Dailės insti­tute, baigęs grafikos specialybę galėjau įsidarbinti nebent taros ir pakavimo įmonėje."

Todėl Antanas ir pakėlė sparnus į Maskvą, ieš­kojo mąstymo įvairovės, siekė susiformuoti kaip asmenybė. Dauguma jo bendramokslių buvo užsie­niečiai, bendravimas su jais lietuviui davė neįkaino­jamos gyvenimo patirties. Prisipažino, kad traukė pamatyti ir garsiausių tuomet menininkų parodas, kurios Vilniaus nepasiekdavo. „Pataikiau į vadina­mąjį Nikitos Chruščiovo atšilimo laikotarpį. Mano kursiniai darbai buvo apie Aleksandro Solženyci-no, Michailo Bulgakovo kūrybą, mūsų biblioteko­je buvo net religinio filosofo Nikolajaus Berdiajevo veikalai, kuriuos skaitėme. Vilniuje tuo metu nieko panašaus nebūčiau galėjęs", - prisiminė pašneko­vas. Jam tuomet dėstė PaveloTretjakovo sūnėnas, kuris buvo ir garsiosios Tretjakovo galerijos kura­torius. „Galėjome apžiūrėti visus galerijos fondus, visus malevičius ir kandinskius, peržiūrėjau visą Niko Pirosmanio kūrybą. O Michailas Romas man dėstė režisūrą", - iškilias asmenybes minėjo A. R. Šakalys.

-->

Tėvynei ir artimui

Kai Lietuvos paštas A. R. Šakaliui pasiūlė rengti parodą „Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kova suvenyriniuose vokuose", grafikas juokavo, esą kai esi išleidęs per 2 tūkst. vokų, parengti parodai 320 - nesunkus darbas. Šiuo metu jis kuria trisdešimties vokų seriją, skirtą Lietuvos skautijai, kuri 2018 me­tais minės šimto metų sukaktį. Grafikas įsitikinęs, kad skautija yra patriotinio jaunimo kalvė: „Dauge­lio valstybių prezidentai yra skautų vyriausieji va­dai, nes skautų šūkis „Dievui, Tėvynei ir artimui" at­spindi ir įtvirtina vieningos valstybės dvasią. Manau, kad kiekvienoje Lietuvos mokykloje turėtų būti po skautų tuntą su savo vėliava, uniforma ir tradicijo­mis. Kur mokykloje yra skautų tuntas - nėra patyčių ir narkotikų", - savo įsitikinimus dėstė menininkas. Jis savo lėšomis leidžia straipsnių ir darbų katalogus, jau parengė ir išleido keturis leidimus, planuoja ne­trukus imtis penktojo.

Antanas Rimantas Šakalys yra vienas „Filop" - Lie­tuvos filatelinės opozicijos, įkūrėjų, buvęs Lietuvos televi­zijos ir Lietuvos kino studijos meninių filmų dailininkas statytojas, Multiplikacijos cecho dailininkas ir šio darbo televizijoje pradininkas. Gimęs prieškario Lietuvoje, gra­fikas 1953-1958 metais mokėsi Kauno taikomosios dailės technikume, 1961-1963 metais studijavo Vilniaus dailės institute (dabar Dailės akademija). Po dviejų kursų išvyko mokytis į Maskvos kinematografijos institutą (VGIK). Jį baigęs 1968 metais grįžo į Vilnių. Plataus žvilgsnio me­nininkas daug nuveikė grafikos, knygų iliustravimo, tapy­bos, ekslibrisų, dizaino, estampo bei suvenyrinės filatelijos srityse - visa savo kūrybine veikla grafikas sako besiprieši­nantis kosmopolitizmui.

A.R.Šakalys yra LLKS narys, "'Varpo" redakcijos ben­dradarbis.

 

A.R. Šakalio vokas "Užgavėnių kaukė"

Nuo 2014 metų vokai

Dalininko A.R.Šakalio vokas iš ciklo "Lietuvos valstybės tūkstantmečio 100 iškiliausių asmenybių"

Dalininko A.R.Šakalio vokas iš ciklo "Lietuvos valstybės tūkstantmečio 100 iškiliausių asmenybių"
Tema - "Antanas Juozapavičius ( 1984- 1919 ) . 1919 vasario 13 d. kovose su rusų bolševikais Alytuje žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas  A. Juozapavičius"

Nuo 2014 metų vokai

A.R. Šakalio vokas iš ciklo "Lietuvos istorija dailininkų kūryboje, archyvas"

A.R. Šakalio vokas iš ciklo "Lietuvos istorija dailininkų kūryboje, archyvas" Tema - "Povilo Lukšio - pirmojo už Lietuvos nepriklausomybę žuvusio kario paminklas"

Nuo 2014 metų vokai

Kristijono Donelaičio 295 - osios gimimo metinės

Kristijonas DONELAITIS
1714 01 01-1780 02 18
Lietuvių literatūros klasikas, pasaulietines poezijos lietuvių kalba pradininkas. L. Rėzos 1818 m. paskelbta poema "Metai" lietuvių ir vokiečių kalbomis turėjo įtakos ne tik lietuvių, bet ir Europos literatūros raidai.

Nuo 2009 sausis

2009 metais, pažymint Lietuvos valstybės tūkstantmetį, "filop" išleidžiami vokai bus žymimi nauju,žemiau pateikiamu antspaudu.

Nuo 2009 sausis

Jubiliejinis pašto ženklas "Antanui Rimantui Šakaliui - 70 metų" (autosaržas)

Grafikas Antanas Rimantas Sakalys by Benediktas
Make custom postage With Zazzle.com
More Cartoon Art Postage

Nauji 2008 birželio mėnesio filop vokai

Vokas skirtas dailininkui Kaziui Šimoniui paminėti.


Vokas skirtas keliautojo,fotografo Pauliaus Normanto 60 m. jubiliejui.

Nauji "Filop" vokai

Filop naujienos. Vokas skirtas Vydūno 140-osioms gimimo metinėms ir vokas skirtas lietuviškajam liutui

Nauji Filop vokai 2008 kovas

A. Ramanauskas - Vanagas 1918 03 06 - 1957 11 29
Brigados generolas, partizanas nuo 1945 m. Dainavos apygardos vadas, vėliau Pietų Lietuvos partizanų sryties vadas. Po 1949 m. paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu. 1956 m. Kaune suimtas ir po kankinimų sušaudytas. Apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Laisvės Kovos kryžiais (1950 m.), Vyčio Kryžiaus 2-ojo ir 1-ojo laipsnio ordinais (po mirties 1998 m.).


Filop tinklalapis

Adolfas Raulinaitis 1903 03 09 - 1987 09 06
Architektūros istorikas, germanistas, poliglotas (13 kalbų). Studijavo Grenoblyje, Berlyne, Rygoje. Rašytojas, visuomenės veikėjas, bibliofilas. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Šiaulių skyriaus pirmininkas. Vorkutos gulago kalinys (1944 - 1953 m.)


Filop tinklalapis



Filop tinklalapis

Nauji Filop vokai

Išleistas vokas Adomo Jakšto - Aleksandro Dambrausko (1860-1938) atminimui




Laisvojoje enciklopedijoje Vikipediją adresu:
patalpintas, žemiau cituojamas straipsnis, apie Adomą Dambrauską-Jakštą

Adomas Dambrauskas-Jakštas tikrasis vardas Aleksandras Dambrauskas (1860-1938) – lietuvių filosofas ir teologas neotomistas, kritikas, matematikas, poetas, prelatas. Buvo Kauno seminarijos ir Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi. Jį stipriai paveikė V. Solovjovo filosofija. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje.

1881 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, buvo seminarijos bibliotekininkas. 1884 m. išsiųstas tęsti mokslų į Peterburgo dvasinę akademiją. 1895 m. paskiriamas Kauno kalėjimo kapelionu, o 1898 m. – kariuomenės nuodėmklausiu. 1898 m. tapo Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytoju, o 1900 m. – Žemaičių vyskupo M. Paliulionio sekretoriumi. 1902 m. išvyko profesoriauti į Petrapilio dvasinę akademiją. 1906 m. grįžęs į Kauną įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją ir iki mirties jai vadovavo. Redagavo žurnalus: „Draugija“, „Ateitis“, „Garnys“ ir kt. 1911 m. su kitais įkūrė ateitininkų organizaciją. 1914 m. buvo pakeltas į prelatus. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ištremtas iš Kauno. Kaizerinės okupacijos metu grįžo ir Kunigų seminarijoje dėstė filosofiją. 1922 m. su kitais įsteigė Lietuvių katalikų mokslų akademiją (LKMA) ir buvo jos pirmininkas, o nuo 1933 m. – akademikas. 1928 m. apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Lietuvių, lenkų, rusų bei kitomis kalbomis rašė straipsnius ir studijas literatūros ir meno klausimais („Mūsų naujoji literatūra“ (1923–1924, 2 t.), „Ekspresionizmas dailėje ir poezijoje“ (1921), „Meno kūrybos problemos“ (1931), filosofijos („Mokslas ir tikėjimas“ (1930), „Pikto problema“ (1935), „Aukščiausias gėris“ (1937), matematikos („Naujos trigonometriškos sistemos“ (1922), teologijos, politikos bei kalbotyros klausimais. Parašė biografinių apybraižų rinkinį „Užgesę žiburiai“ (1930); eilėraščių rinkinius: „Dainų skrynelė“ (1894), „Nakties matymai“ (1906), „Lyrika“ (1930), feljetonų rinkinį „Šypt–šypt“ (1931) ir kt. Bendradarbiavo su pagrindiniais to meto periodiniais leidiniais. Buvo reiklus, kategoriškas meno kūrinių vertintojas ir kritikas bei aktyvus esperanto kalbos propaguotojas. 1890 m. išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, 1918 m. įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, o 1922–1926 m. redagavo žurnalą „Litova stelo“. Iki 1911 m. Onos Vitkauskytė knygynas išleido fotografinį atviruką „A. Jakštas“. Skulpt. Antanas Aleksandravičius sukūrė natūralaus dydžio jo biustą, kurio likimas nežinomas. Buvo išleistas Adomo Jakšto „Raštų“ tritomis (Vilnius, 1995–1997). Maironio lietuvių literatūros muziejus parengė informacinį leidinėlį „Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, 1860–1990“ (Kaunas, 1992). 2001 m. pradėtoje leisti serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas meninis vokas su jo portretu (dail. Antanas R. Šakalys).
1998 m. Karaliaus Dvaro gatvei suteiktas A. Jakšto vardas (Kauno m. valdybos 1998 02 17 sprend. Nr. 93).
1922 10 15 už žymius nuopelnus mokslui jam suteiktas LU garbės profesoriaus vardas. 1928 12 14 Gamtos ir matematikos fakultetas suteikė garbės daktaro vardą. 1932 01 29 garbės daktaru jį išrinko VDU Humanitarinių mokslų fakultetas. 1999 11 17 A. Jakštas-Dambrauskas pripažintas KTU garbės daktaru.

Filop tinklalapis : http://www.filop.org


Taip pat išleistas vokas skirtas Romo Kalantos 55 - osioms gimimo metinėms pažymėti


Tinklalapyje "Žymūs Kauno žmonės"
galite susipažinti su jo biografija.Žemiau pateikiamas fragmentas iš šio tinklalapio.

KALANTA ROMAS [1953 02 22 Alytuje – 1972 05 14 Kaune; palaidotas Romainių kapinėse; antkapinio paminklo aut. Teklė Šešelgienė], rezistentas, paaukojęs savo gyvybę už Lietuvos laisvę.

1963–1972 m. gyveno Kaune.

1971 m. turėjo baigti 18-ąją vidurinę mokyklą, bet neišlaikęs keleto egzaminų perėjo į vakarinę mokyklą. Dirbo „Aido“ fabrike. R. Kalanta buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara. Domėjosi hipių judėjimu ir pats atrodė kaip hipis. Norėjo stoti į kunigų seminariją.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu iš 3 l. stiklainio ir užsiliepsnojo sušukęs „Laisvę Lietuvai!“ . Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. KGB R. Kalantą palaidojo anksčiau numatyto laiko. Į laidotuves pavėlavęs jaunimas pasipiktino, nešė ir dėjo gėles jo žūties vietoje.
Mieste prasidėjo antisovietinis bruzdėjimas. Milicininkai guminėmis lazdomis nepajėgė išvaikyti protestuojančiųjų, todėl iškvietė vidaus kariuomenės dalinius, pasitelkė gamyklų draugovininkus. Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai (kad būtų galima persekioti), aktyvesnieji – įkalinami. Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų. R. Kalanta apšauktas psichikos ligoniu. ....
Pilnas tekstas


Filop tinklalapis : http://www.filop.org

2008 vasaris. Nauji filop vokai

Vokas skirtas Jurgos Ivanauskaitė pirmosioms mirties metinėms paminėti. Rašytoja,dailininkė, visuomenės veikėja. Kūrė totalaus blogio prieš gėrį sąmokslo teoriją. Aktyvi kovotoja už tibetiečių, palestiniečių, čečėnų, kurdų ir kitų tautų laisvę, prieš okupantų naudojamą genocidą ir terorą.



Marijampolės kultūros centre atidaryta dailininko Antano Rimanto Šakalio grafikos darbų paroda. Tam pažymėti skirtas vokas.


Filop išleido voką skirtą Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymo 90 - osioms metinėms



http://www.filop.org

Antano Rimanto Šakalio vokas. "Karaliaus Mindaugo naujojo amžiaus klubas"

Tinklalapis : http://www.filop.org

Filop naujienos. Vokas skirtas Antano Maceinos atminimui.

Antanas Maceina - krikščioniškojo egzistencializmo filosofas ir poetas.


Sausio 27 d. sukanka šimtas metų kai gimė filosofas bei poetas Antanas Maceina. Šia proga tinklalapyje "Bernardinai" patalpinta gan išsami jo biografija.

„Esu aš juodas bokšto kryžius,
Juoda naktim pasviręs ir palūžęs.
Iš seno vieškelio vėlai sugrįžęs,
Deduosi daiktus į kelionę naują
Ir lyg paklydęs varpo dūžis
Iš nežinios į nežinią keliauju“.

(„Biografija“).......

Filop Naujienos.Nauji Antano R. Šakalio vokai

Stambesniu planu vokus galima pažiūrėti filop galerijoje

Nauji Jono Jarmolavičiaus ir Antano R. Šakalio vokai

Degučių bažnyčia. 1757


Šiaudinės bažnyčia.1775


Užvenčio bažnyčia. 1703


Antazavės bažnyčia. 1794


Inturkės bažnyčia. 1855


Prienų bažnyčia. 1750


Vincas Mykolaitis - Putinas 1893 01 06 - 1967 06 07
Poetas, prozininkas, dramaturgas, filosofijos daktaras, literatūros tyrinėtojas


Antanas Šimkus 1908 01 06 - 1944 09 09
Nusipelnęs mokytojas,Klaipėdos mokytojų instituto 1946 m. ir KPI Klaipėdos vakarinio skyriaus 1959 m. organizatorius - pirmasis direktorius bei fizikos - matematikos katedros dekanas, aktyvus visuomenės veikėjas, uoliai talkininkavo Klaipėdos sugriauto miesto atstatyme

Antano R. Šakalio vokas skirtas Broniaus Kazio Balučio atminimui

Bronius Kazys Balutis ( 1880 - 1967 )
Lietuvos valstybės ir Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas, diplomatas, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius

Filop Naujienos. Antano R .Šakalio vokas skirtas A, Ramanauskui - Vanagui

Nuo Filop - Filat...

Adolfas Ramanauskas - Vanagas 1918 03 06 - 1957 11 29 Brigados generolas, partizanas nuo 1945 m. Dainavos apygardos vadas. Po 1949 metų įkūrus Lietuvos Laisvės Kovų sąjudį, išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmuoju pavaduotoju LLKS Gynybos pajėgų vadu. Nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą slapstėsi, parašė atsiminimų knygą "Partizanų Gretose". 1956 m. suimtas ir sušaudytas. Apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Laisvės kovų kryžiais (1950), Vyčio Kryžiaus 2-ojo ir 1-ojo laipsnio ordinais (po mirties 1998 m.)

Filop
Delfis

Lietuvių moterų sąjungai - 100 metų

Čia matote dailininko Antano R. Šakalio kartu su Jonu Jarmalavičiumi išleistą voką minint lietuvių moterų veiklos šimtmetį. Panaudota žymaus Grafiko A.Galdiko vinjetė. Vokas anspauduotas tradiciniu "Filop 100" spaudu. Tai lietuvių katalikių moterų draugija. Daugiausia reiškėsi kultūrinėje ir švietėjiškoje veikloje. Šioa sąjungos veikloje dalyvavo daug žymių veikėjų: Gabrielė Petkevičaitė - Bitė, Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė, Ona Pleirytė Puidienė (Vaidilutė), Julija Žymantienė (Žemaitė). Šiuo metu atkurtai Lietuvos moterų sąjungai vadovauja žymi mokslininkė, visuomeninkė Ona Voverienė