2008 m. rugsėjo 15 d., pirmadienis
2008 m. rugsėjo 11 d., ketvirtadienis
2008 m. birželio 12 d., ketvirtadienis
Nauji 2008 birželio mėnesio filop vokai
Vokas skirtas dailininkui Kaziui Šimoniui paminėti.
Vokas skirtas keliautojo,fotografo Pauliaus Normanto 60 m. jubiliejui.
2008 m. gegužės 29 d., ketvirtadienis
2008 m. gegužės 13 d., antradienis
Lietuvos jubiliejams - nauji vokai ir pašto ženklai
Čikagoje leidžiamo laikraščio "Draugas" 2008 03 19 dienos Violetos Rutkauskienės straipsnis.
Vokai, pasiekę Lietuvą, su straipsnyje aprašytais ženklais:
Ir A.Šakalio vokas paminintis Filatelistų draugijos "Lietuva" šešiasdešimtmetį
Vokai, pasiekę Lietuvą, su straipsnyje aprašytais ženklais:
Ir A.Šakalio vokas paminintis Filatelistų draugijos "Lietuva" šešiasdešimtmetį
2008 metų balandžio menesio vokai
Kunigas Juozas Tumas - Vaižgantas
1869 09 20 - 1933 04 29
Rašytojas, publicistas, docentas, lietuvių krikščionių demokratų sąjungos steigėjas.
Strazdas, Strazdelis, Antanas Drazdauskas,
1760 03 09 - 1833 04 23
Kunigas ir poetas, kurio eilės artimos liaudies dainoms.
Filatelistų draugijai "Lietuva" - 60
Vilius Bražėnas
Vienas žymiausių Amerikos ir Lietuvos veikėjų, pasaulinio garso publicistas, antikomunistas, nagrinėjantis globalizmo problemas, rašytojas, feljetonistas, skautas, karininkas, solistas.
Globalizacijos problemos
2008 m. balandžio 1 d., antradienis
2008 m. kovo 15 d., šeštadienis
Nauji Filop vokai 2008 kovas
A. Ramanauskas - Vanagas 1918 03 06 - 1957 11 29
Brigados generolas, partizanas nuo 1945 m. Dainavos apygardos vadas, vėliau Pietų Lietuvos partizanų sryties vadas. Po 1949 m. paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu. 1956 m. Kaune suimtas ir po kankinimų sušaudytas. Apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Laisvės Kovos kryžiais (1950 m.), Vyčio Kryžiaus 2-ojo ir 1-ojo laipsnio ordinais (po mirties 1998 m.).
Filop tinklalapis
Adolfas Raulinaitis 1903 03 09 - 1987 09 06
Architektūros istorikas, germanistas, poliglotas (13 kalbų). Studijavo Grenoblyje, Berlyne, Rygoje. Rašytojas, visuomenės veikėjas, bibliofilas. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Šiaulių skyriaus pirmininkas. Vorkutos gulago kalinys (1944 - 1953 m.)
Filop tinklalapis
Filop tinklalapis
2008 m. kovo 11 d., antradienis
Filop naujienos. Vlado Miežansko vokas
Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio gynybos pajėgų vado, dimisijos brigados generolo Adolfo Ramanausko - Vanago 90 - ies gimimo metų (1918 03 06 - 1957 11 29) sukakčiai.
Voką apipavidalino Vl. Miežanskas
Filop tinklalapis
Voką apipavidalino Vl. Miežanskas
Filop tinklalapis
2008 m. kovo 2 d., sekmadienis
Nauji Filop vokai
Išleistas vokas Adomo Jakšto - Aleksandro Dambrausko (1860-1938) atminimui
Laisvojoje enciklopedijoje Vikipediją adresu:
patalpintas, žemiau cituojamas straipsnis, apie Adomą Dambrauską-Jakštą
Adomas Dambrauskas-Jakštas tikrasis vardas Aleksandras Dambrauskas (1860-1938) – lietuvių filosofas ir teologas neotomistas, kritikas, matematikas, poetas, prelatas. Buvo Kauno seminarijos ir Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi. Jį stipriai paveikė V. Solovjovo filosofija. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje.
1881 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, buvo seminarijos bibliotekininkas. 1884 m. išsiųstas tęsti mokslų į Peterburgo dvasinę akademiją. 1895 m. paskiriamas Kauno kalėjimo kapelionu, o 1898 m. – kariuomenės nuodėmklausiu. 1898 m. tapo Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytoju, o 1900 m. – Žemaičių vyskupo M. Paliulionio sekretoriumi. 1902 m. išvyko profesoriauti į Petrapilio dvasinę akademiją. 1906 m. grįžęs į Kauną įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją ir iki mirties jai vadovavo. Redagavo žurnalus: „Draugija“, „Ateitis“, „Garnys“ ir kt. 1911 m. su kitais įkūrė ateitininkų organizaciją. 1914 m. buvo pakeltas į prelatus. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ištremtas iš Kauno. Kaizerinės okupacijos metu grįžo ir Kunigų seminarijoje dėstė filosofiją. 1922 m. su kitais įsteigė Lietuvių katalikų mokslų akademiją (LKMA) ir buvo jos pirmininkas, o nuo 1933 m. – akademikas. 1928 m. apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Lietuvių, lenkų, rusų bei kitomis kalbomis rašė straipsnius ir studijas literatūros ir meno klausimais („Mūsų naujoji literatūra“ (1923–1924, 2 t.), „Ekspresionizmas dailėje ir poezijoje“ (1921), „Meno kūrybos problemos“ (1931), filosofijos („Mokslas ir tikėjimas“ (1930), „Pikto problema“ (1935), „Aukščiausias gėris“ (1937), matematikos („Naujos trigonometriškos sistemos“ (1922), teologijos, politikos bei kalbotyros klausimais. Parašė biografinių apybraižų rinkinį „Užgesę žiburiai“ (1930); eilėraščių rinkinius: „Dainų skrynelė“ (1894), „Nakties matymai“ (1906), „Lyrika“ (1930), feljetonų rinkinį „Šypt–šypt“ (1931) ir kt. Bendradarbiavo su pagrindiniais to meto periodiniais leidiniais. Buvo reiklus, kategoriškas meno kūrinių vertintojas ir kritikas bei aktyvus esperanto kalbos propaguotojas. 1890 m. išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, 1918 m. įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, o 1922–1926 m. redagavo žurnalą „Litova stelo“. Iki 1911 m. Onos Vitkauskytė knygynas išleido fotografinį atviruką „A. Jakštas“. Skulpt. Antanas Aleksandravičius sukūrė natūralaus dydžio jo biustą, kurio likimas nežinomas. Buvo išleistas Adomo Jakšto „Raštų“ tritomis (Vilnius, 1995–1997). Maironio lietuvių literatūros muziejus parengė informacinį leidinėlį „Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, 1860–1990“ (Kaunas, 1992). 2001 m. pradėtoje leisti serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas meninis vokas su jo portretu (dail. Antanas R. Šakalys).
1998 m. Karaliaus Dvaro gatvei suteiktas A. Jakšto vardas (Kauno m. valdybos 1998 02 17 sprend. Nr. 93).
1922 10 15 už žymius nuopelnus mokslui jam suteiktas LU garbės profesoriaus vardas. 1928 12 14 Gamtos ir matematikos fakultetas suteikė garbės daktaro vardą. 1932 01 29 garbės daktaru jį išrinko VDU Humanitarinių mokslų fakultetas. 1999 11 17 A. Jakštas-Dambrauskas pripažintas KTU garbės daktaru.
Filop tinklalapis : http://www.filop.org
Taip pat išleistas vokas skirtas Romo Kalantos 55 - osioms gimimo metinėms pažymėti
Tinklalapyje "Žymūs Kauno žmonės"
galite susipažinti su jo biografija.Žemiau pateikiamas fragmentas iš šio tinklalapio.
KALANTA ROMAS [1953 02 22 Alytuje – 1972 05 14 Kaune; palaidotas Romainių kapinėse; antkapinio paminklo aut. Teklė Šešelgienė], rezistentas, paaukojęs savo gyvybę už Lietuvos laisvę.
1963–1972 m. gyveno Kaune.
1971 m. turėjo baigti 18-ąją vidurinę mokyklą, bet neišlaikęs keleto egzaminų perėjo į vakarinę mokyklą. Dirbo „Aido“ fabrike. R. Kalanta buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara. Domėjosi hipių judėjimu ir pats atrodė kaip hipis. Norėjo stoti į kunigų seminariją.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu iš 3 l. stiklainio ir užsiliepsnojo sušukęs „Laisvę Lietuvai!“ . Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. KGB R. Kalantą palaidojo anksčiau numatyto laiko. Į laidotuves pavėlavęs jaunimas pasipiktino, nešė ir dėjo gėles jo žūties vietoje.
Mieste prasidėjo antisovietinis bruzdėjimas. Milicininkai guminėmis lazdomis nepajėgė išvaikyti protestuojančiųjų, todėl iškvietė vidaus kariuomenės dalinius, pasitelkė gamyklų draugovininkus. Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai (kad būtų galima persekioti), aktyvesnieji – įkalinami. Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų. R. Kalanta apšauktas psichikos ligoniu. ....
Pilnas tekstas
Filop tinklalapis : http://www.filop.org
Laisvojoje enciklopedijoje Vikipediją adresu:
patalpintas, žemiau cituojamas straipsnis, apie Adomą Dambrauską-Jakštą
Adomas Dambrauskas-Jakštas tikrasis vardas Aleksandras Dambrauskas (1860-1938) – lietuvių filosofas ir teologas neotomistas, kritikas, matematikas, poetas, prelatas. Buvo Kauno seminarijos ir Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi. Jį stipriai paveikė V. Solovjovo filosofija. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje.
1881 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, buvo seminarijos bibliotekininkas. 1884 m. išsiųstas tęsti mokslų į Peterburgo dvasinę akademiją. 1895 m. paskiriamas Kauno kalėjimo kapelionu, o 1898 m. – kariuomenės nuodėmklausiu. 1898 m. tapo Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytoju, o 1900 m. – Žemaičių vyskupo M. Paliulionio sekretoriumi. 1902 m. išvyko profesoriauti į Petrapilio dvasinę akademiją. 1906 m. grįžęs į Kauną įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją ir iki mirties jai vadovavo. Redagavo žurnalus: „Draugija“, „Ateitis“, „Garnys“ ir kt. 1911 m. su kitais įkūrė ateitininkų organizaciją. 1914 m. buvo pakeltas į prelatus. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ištremtas iš Kauno. Kaizerinės okupacijos metu grįžo ir Kunigų seminarijoje dėstė filosofiją. 1922 m. su kitais įsteigė Lietuvių katalikų mokslų akademiją (LKMA) ir buvo jos pirmininkas, o nuo 1933 m. – akademikas. 1928 m. apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Lietuvių, lenkų, rusų bei kitomis kalbomis rašė straipsnius ir studijas literatūros ir meno klausimais („Mūsų naujoji literatūra“ (1923–1924, 2 t.), „Ekspresionizmas dailėje ir poezijoje“ (1921), „Meno kūrybos problemos“ (1931), filosofijos („Mokslas ir tikėjimas“ (1930), „Pikto problema“ (1935), „Aukščiausias gėris“ (1937), matematikos („Naujos trigonometriškos sistemos“ (1922), teologijos, politikos bei kalbotyros klausimais. Parašė biografinių apybraižų rinkinį „Užgesę žiburiai“ (1930); eilėraščių rinkinius: „Dainų skrynelė“ (1894), „Nakties matymai“ (1906), „Lyrika“ (1930), feljetonų rinkinį „Šypt–šypt“ (1931) ir kt. Bendradarbiavo su pagrindiniais to meto periodiniais leidiniais. Buvo reiklus, kategoriškas meno kūrinių vertintojas ir kritikas bei aktyvus esperanto kalbos propaguotojas. 1890 m. išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, 1918 m. įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, o 1922–1926 m. redagavo žurnalą „Litova stelo“. Iki 1911 m. Onos Vitkauskytė knygynas išleido fotografinį atviruką „A. Jakštas“. Skulpt. Antanas Aleksandravičius sukūrė natūralaus dydžio jo biustą, kurio likimas nežinomas. Buvo išleistas Adomo Jakšto „Raštų“ tritomis (Vilnius, 1995–1997). Maironio lietuvių literatūros muziejus parengė informacinį leidinėlį „Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, 1860–1990“ (Kaunas, 1992). 2001 m. pradėtoje leisti serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas meninis vokas su jo portretu (dail. Antanas R. Šakalys).
1998 m. Karaliaus Dvaro gatvei suteiktas A. Jakšto vardas (Kauno m. valdybos 1998 02 17 sprend. Nr. 93).
1922 10 15 už žymius nuopelnus mokslui jam suteiktas LU garbės profesoriaus vardas. 1928 12 14 Gamtos ir matematikos fakultetas suteikė garbės daktaro vardą. 1932 01 29 garbės daktaru jį išrinko VDU Humanitarinių mokslų fakultetas. 1999 11 17 A. Jakštas-Dambrauskas pripažintas KTU garbės daktaru.
Filop tinklalapis : http://www.filop.org
Taip pat išleistas vokas skirtas Romo Kalantos 55 - osioms gimimo metinėms pažymėti
Tinklalapyje "Žymūs Kauno žmonės"
galite susipažinti su jo biografija.Žemiau pateikiamas fragmentas iš šio tinklalapio.
KALANTA ROMAS [1953 02 22 Alytuje – 1972 05 14 Kaune; palaidotas Romainių kapinėse; antkapinio paminklo aut. Teklė Šešelgienė], rezistentas, paaukojęs savo gyvybę už Lietuvos laisvę.
1963–1972 m. gyveno Kaune.
1971 m. turėjo baigti 18-ąją vidurinę mokyklą, bet neišlaikęs keleto egzaminų perėjo į vakarinę mokyklą. Dirbo „Aido“ fabrike. R. Kalanta buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara. Domėjosi hipių judėjimu ir pats atrodė kaip hipis. Norėjo stoti į kunigų seminariją.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu iš 3 l. stiklainio ir užsiliepsnojo sušukęs „Laisvę Lietuvai!“ . Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. KGB R. Kalantą palaidojo anksčiau numatyto laiko. Į laidotuves pavėlavęs jaunimas pasipiktino, nešė ir dėjo gėles jo žūties vietoje.
Mieste prasidėjo antisovietinis bruzdėjimas. Milicininkai guminėmis lazdomis nepajėgė išvaikyti protestuojančiųjų, todėl iškvietė vidaus kariuomenės dalinius, pasitelkė gamyklų draugovininkus. Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai (kad būtų galima persekioti), aktyvesnieji – įkalinami. Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų. R. Kalanta apšauktas psichikos ligoniu. ....
Pilnas tekstas
Filop tinklalapis : http://www.filop.org
2008 m. vasario 21 d., ketvirtadienis
2008 vasaris. Nauji filop vokai
Vokas skirtas Jurgos Ivanauskaitė pirmosioms mirties metinėms paminėti. Rašytoja,dailininkė, visuomenės veikėja. Kūrė totalaus blogio prieš gėrį sąmokslo teoriją. Aktyvi kovotoja už tibetiečių, palestiniečių, čečėnų, kurdų ir kitų tautų laisvę, prieš okupantų naudojamą genocidą ir terorą.
Marijampolės kultūros centre atidaryta dailininko Antano Rimanto Šakalio grafikos darbų paroda. Tam pažymėti skirtas vokas.
Filop išleido voką skirtą Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymo 90 - osioms metinėms
http://www.filop.org
Marijampolės kultūros centre atidaryta dailininko Antano Rimanto Šakalio grafikos darbų paroda. Tam pažymėti skirtas vokas.
Filop išleido voką skirtą Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymo 90 - osioms metinėms
http://www.filop.org
2008 m. vasario 14 d., ketvirtadienis
600 metų sukaktis.1408 vasario 14 d. Vytautas Didysis Kaunui suteikė Magdeburgo teises.
Algimanto Mankaus vokas. 600 metų sukaktis.1408 vasario 14 d. Vytautas Didysis Kaunui suteikė Magdeburgo teises.
Tinklalapis : http://www.filop.org
Jono Jarmolavičiaus vokas su Algimanto Mankaus užrašu.
Tinklalapis : http://www.filop.org
Tinklalapis : http://www.filop.org
Jono Jarmolavičiaus vokas su Algimanto Mankaus užrašu.
Tinklalapis : http://www.filop.org
2008 m. vasario 13 d., trečiadienis
2008 m. sausio 31 d., ketvirtadienis
Filop naujienos. Vokas skirtas Antano Maceinos atminimui.
Antanas Maceina - krikščioniškojo egzistencializmo filosofas ir poetas.
Sausio 27 d. sukanka šimtas metų kai gimė filosofas bei poetas Antanas Maceina. Šia proga tinklalapyje "Bernardinai" patalpinta gan išsami jo biografija.
„Esu aš juodas bokšto kryžius,
Juoda naktim pasviręs ir palūžęs.
Iš seno vieškelio vėlai sugrįžęs,
Deduosi daiktus į kelionę naują
Ir lyg paklydęs varpo dūžis
Iš nežinios į nežinią keliauju“.
(„Biografija“).......
Sausio 27 d. sukanka šimtas metų kai gimė filosofas bei poetas Antanas Maceina. Šia proga tinklalapyje "Bernardinai" patalpinta gan išsami jo biografija.
„Esu aš juodas bokšto kryžius,
Juoda naktim pasviręs ir palūžęs.
Iš seno vieškelio vėlai sugrįžęs,
Deduosi daiktus į kelionę naują
Ir lyg paklydęs varpo dūžis
Iš nežinios į nežinią keliauju“.
(„Biografija“).......
2008 m. sausio 21 d., pirmadienis
2008 m. sausio 15 d., antradienis
2008 m. sausio 10 d., ketvirtadienis
2008 m. sausio 8 d., antradienis
Nauji Jono Jarmolavičiaus ir Antano R. Šakalio vokai
Degučių bažnyčia. 1757
Šiaudinės bažnyčia.1775
Užvenčio bažnyčia. 1703
Antazavės bažnyčia. 1794
Inturkės bažnyčia. 1855
Prienų bažnyčia. 1750
Vincas Mykolaitis - Putinas 1893 01 06 - 1967 06 07
Poetas, prozininkas, dramaturgas, filosofijos daktaras, literatūros tyrinėtojas
Antanas Šimkus 1908 01 06 - 1944 09 09
Nusipelnęs mokytojas,Klaipėdos mokytojų instituto 1946 m. ir KPI Klaipėdos vakarinio skyriaus 1959 m. organizatorius - pirmasis direktorius bei fizikos - matematikos katedros dekanas, aktyvus visuomenės veikėjas, uoliai talkininkavo Klaipėdos sugriauto miesto atstatyme
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)