Žodis „FILOP“ pirmą kartą buvo panaudotas 1996 m. sausio 13 dieną minint „Kruvinojo sekmadienio“ Vilniuje penktąsias metines. Šią santrumpą sugalvojo ir panaudojo proginio antspaudo tekste grafikas Antanas Šakalys, tuo nurodydamas, kad tai yra ne oficialaus pašto ar kitos kokios nors oficialios valstybinės institucijos, o privačių žmonių, neabejingų šiai sukakčiai, istorinės datos atžymos ženklas. Nuo to laiko visi neoficialūs filateliniai leidiniai yra vadinami FILOP‘o vardu. FILOP - tai dviejų žodžių filatelistų opozicija santrumpa.
Nors ši santrumpa naudojama tik nuo 1996 m., šio pobūdžio medžiagos leidyba (savilaida) Lietuvoje vienokia ar kitokia forma, periodiškai atsinaujindama, egzistuoja jau nuo 1958 m. Dar 1960 m. grupė žmonių kūrė ir gamino „Jaunųjų turistų pašto“ leidinius - pašto vokus, antspaudus ir ženkliukus, propaguojančius tautinę savimonę, už ką buvo sovietinio saugumo terorizuojami, o vienas iš organizatorių, vilnietis Stasys Stropus, bandant jam inkriminuoti nusikalstamą veiklą, stipriai nukentėjo.
1988 m. Lietuvos Atgimimo Sąjūdis eilinį kartą Lietuvoje iššaukė „filopinę“ savilaidos bangą. Tada ši savilaida prasidėjo nuo persitvarkymo sąjūdžių (įstaigose, organizacijose) sienlaikraščių, atsišaukimų, plakatėlių ir tęsėsi propagandinių pašto vokų, atvirukų, ženkliukų, lipdžių, bei proginių antspaudų kūryba ir gamyba. Vėliau, 1990 03 11d. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, visoje Lietuvos teritorijoje* buvo daromi sovietinių pašto ženklų ir vokų su sovietine simbolika perantspaudavimai, spausdinami suvenyriniai ženklai – lipdės (užklijos), gaminami proginiai antspaudai. Tai buvo ryškus pilietinės iniciatyvos protrūkis, kaip masinio, visuomeninio - politinio judėjimo dalis. Tokia veikla užsiėmė patriotiškai nusiteikę žmonės, dažniausiai filatelistai bei kolekcininkai, neabejingi Lietuvos istorijai. Nuo 1988 m. „filopinėje“ suvenyrinių vokų, antspaudų ir ženkliukų savilaidoje dalyvavo virš 80 žmonių visoje Lietuvoje. Tai rodo, kad šis reiškinys - ne pavienių kolekcininkų užsiėmimas, o visuomeninis judėjimas, apjungiantis pilietiškai motyvuotus žmones, neabejingus Lietuvos istorijos vyksmui. Nemažai šių žmonių jau nebėra tarp mūsų: tai žinomas filatelistas, raseiniškis Vytautas Matjošaitis, panevežietis filatelistas Petras Kondratėnas, vilnietis (atsargos karininkų sąjungos pirmininkas) Antanas Martinionis ir Vytautas Vasiliauskas. Bet jų pagaminti, filateliniai-suvenyriniai leidiniai liko ir šiandien jie iliustruoja tų dienų istorinį vyksmą.
Nuo 1992 m. iki šių dienų „filopinę“ savilaidą skatina pats Lietuvos paštas, kurio produkcija, su labai nedidelėm išimtim, neišlaiko jokios kritikos. Žinoma tokia savilaidos forma, kaip vokai, antspaudai ar suvenyriniai ženkliukai, pririšta prie filatelijos, nes visa tai yra pašto atributai. Bet tuo pat metu tai nėra vien pašto paslaugų unitarinės paskirties atributai, - tai yra labai reikšminga propagandos priemonė.Jau daugiau kaip120 metų viso pasaulio šalys naudojasi filateliniais leidiniais, propaguodamos savo nacionalines ir istorines vertybes. Visame pasaulyje tradiciškai yra priimta pašto ženklų, vokų ir proginių antspaudų pagalba propaguoti savo valstybę ir jos kokybę, kadangi pašto siuntos labai greitai ir labai plačiai pasklinda po visą pasaulį, pastoviai nešdamos informaciją apie šalį, iš kurios siunta yra siunčiama.Tai yra ypatingai efektyvi valstybės įvaizdžio formavimo priemonė. Mūsų valstybėje, priešingai - galima drąsiai teigti, kad oficialaus Lietuvos pašto produkcija ne tik nepropaguoja mūsų valstybės, bet veikia diametraliai priešingai – ją diskredituoja. Nereikia būti grafinės estetikos specialistu ar istoriku tam, kad tai konstatuoti užtenka šalia Lietuvos pašto ženklų rinkinio padėti, sakykim, Slovėnijos, Ukrainos(!), ar kaimynų latvių pašto ženklų rinkinį ir faktas tampa akivaizdus. O specialistui gėda matyti, juolab kam nors rodyti tokius „šedevrus“. Neretai susidaro įspūdis, kad tokiu būdu net norima piktybiškai pasityčioti iš temos! Bet mūsų visuomenė, matomai per 50 metų yra taip stipriai sužalota, kad į tai nekreipia jokio dėmesio!? Priežastys tos pačios, kaip ir visoje valstybėje - valdininkų klano savanaudiškumas ir visuomenės abejingumas. Tuo tarpu savigarbos nepraradę piliečiai, neapsikęsdami ir vėl naudoja „filopinę“ savilaidą norėdami bent tokiu būdu pažymėti svarbius istorijos įvykius, ar pagerbti nusipelniusias tautai asmenybes, kurias Lietuvos oficialių institucijų valdininkija dėl savo neišprusimo, o neretai, matyt ir dėl asmeninio politinio užsiangažavimo, visiškai ignoruoja.
2000 m. FILOP‘o buvo inicijuotas ir realizuotas tarptautinis, trijų Baltijos valstybių bendras sumanymas, proginis antspaudavimas Lietuvoje (Kaune), Estijoje (Tartu) ir Latvijoje (Rygoje) „melagių dienos“ proga (balandžio 1d.). Tokiu būdu FILOP veikla turi ir tarptautinę patirtį.
Šių dienų Lietuvos visuomeninio-politinio gyvenimo fone FILOP veikla - tai yra susipratusios visuomenės dalies savotiškos rezistencijos išraiška, o leidiniai dažniausiai yra vienintelė patriotinė alternatyva filatelijoje. Ši veikla gina nacionalines vertybes ir tradicinius grafinės estetikos principus nuo vartotojiško mankurtizmo, dėka „valdininkų-naudininkų“ vyraujančio visose gyvenimo srityse ir tai rodo, kad tai yra ne tiek filatelinis, ar kolekcinis, bet visuomeninis - politinis žmonių interesas!
Taigi, FILOP nėra siauro intereso, bet daugiau visuomeninio - politinio pobūdžio reiškinys, turintis savo istoriją ir tradicijas Lietuvoje. Tokio pobūdžio suvenyrinių - proginių ženkliukų leidyba nėra nacionalinis fenomenas, visame pasaulyje tai senai žinoma neoficialių ženkliukų „cinderellų“ pavadinimu. Pavyzdžiui, Lenkijoje nuo 1978 m., pusiau pogrindžio sąlygomis, buvo spausdinami „Solidarumo pašto“ ženklai – šiai dienai tai didelė istorinė ir kolekcinė vertybė, atspindinti istoriją! (jų leidėjai taip pat nukentėjo nuo to meto Jeruzelskio režimo).
Ir todėl FILOP leidiniai kuriami neatsitiktinai, o inspiruoti aukščiau išvardintų nacionalinių aplinkybių. Gaminami altruistiškai, nesiekiant materialinės naudos, dažniausiai rankiniu būdu, labai nedideliais tiražais. Be abejo, jie turi išliekamąją istorinę, o tuo pačiu ir didelę kolekcinę vertę.
* Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Pasvalyje, Raseiniuose, Palangoje, Zarasuose, Pakruojyje, Joniškyje, Alytuje, Šiauliuose, Šilutėje.
Straipsnio autorius Gediminas Karpavičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą